rėtinaitis

rėtináitis sm. ppr. pl. dem. (1) kul. kiauru viduriu kukuliukas, daromas iš tešlos, spaudžiant ant rėčio ar tarkos (brazduoklės) atvirkščiosios pusės, kiaurutis, briedžiukas: Rėtináičiai man labai gardu Skr. Valgo rėtináičius Skr.